TZD KLINIKINĖ INFORMACIJA

TERAPINĖS INDIKACIJOS

TZD skiriami 2 tipo cukriniu diabetu sergančių suaugusių žmonių gydymui derinyje su metforminu, kuomet gydant maksimaliai toleruojama metformino doze bei tinkama dieta ir fiziniu aktyvumu, neįmanoma palaikyti reikiamos gliukozės koncentracijos kraujyje. Jeigu Metforminas netoleruojamas ar kontraindikuotinas, galima skirti TZD monoterapiją arba kartu su kitais geriamaisiais preparatais nuo cukrinio diabeto, inkretinų grupės preparatais ar su insulinu.

Lietuvoje 2 tipo cukriniu diabetu sergančių suaugusių žmonių gydymui pioglitazonas gali būti skiriami kaip trečios eilės vaistas derinyje su metforminu ir sufonilkarbamidais arba kaip antros eilės vaistas skiriant su sulfonilkarbamidais, jeigu metforminas netoleruojamas ar kontraindikuotinas. Kombinacijoje su insulinu pioglitazonas neskiriamas.
LR SAM Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarka.

DOZAVIMAS IR VARTOJIMO BŪDAS

Pioglitazonas išleidžiamas 15mg, 30mg, 45mg tabletėmis.
Gydymą rekomenduojama pradėti nuo nedidelių Pioglitazono dozių - 15-30mg vieną kartą per dieną ryte prieš valgant. Po 1-2sav., išliekant hiperglikemijai, vaisto dozę galima didinti iki maksimalios – 45mg. Po 3-6 mėn. nuo gydymo pradžios tikslinga įvertinti gydymo efektyvumą pagal glikozilinto hemoglobino dinamiką.

KONTRAINDIKACIJOS

  • Padidėjęs jautrumas aktyviajai ar pagalbinei medžiagai.
  • Diabetinė ketoacidozė, diabetinė prekoma, diabetinė koma.
  • Kepenų funkcijos nepakankamumas
  • Širdies nepakankamumas (ŠN) (NYHA I-IV st.) (naujai diagnozuotas arba anamnezėje)
  • Šlapimo pūslės vėžys (naujai diagnozuotas arba anamnezėje)
  • Makroskopinė hematurija

ATSARGUMO PRIEMONĖS

SVORIO DIDĖJIMAS
Nuo dozės priklausomas, pasireiškia dėl skysčių susilaikymo bei adipocitų proliferacijos. Edema dažniau pasireiškia pacientams, kartu su TZD gaunantiems insulinoterapiją, bei sergantiems širdies nepakankamumu. Adipocitų proliferacijai būdingas riebalinio audinio persiskirstymas – mažėja visceralinio riebalinio audinio kiekis, didėja periferinių riebalų kiekis.

ŠIRDIES NEPAKANKAMUMO RIZIKA.
Pasireiškia pacientams dėl skysčių susilaikymo, dažniau kartu vartojantiems insuliną ar iki gydymo sirgusiems ŠN.

GELTONOSIOS DĖMES PABURKIMAS
Būdingesnis pacientams, kuriems pasireiškia ir sisteminė edema. Svarbu atkreipti dėmesį į paciento skundus dėl pablogėjusio regėjimo, esant įtarimui – oftalmologo konsultacija.

ANEMIJA
Dažniausiai santykinė, dėl skysčių susilaikymo.

ŠLAPIMO PŪSLĖS VĖŽIO RIZIKA
Epidemiologiniai tyrimai bei klinikinių tyrimų meta-analizė patvirtino tyrimuose su pelėmis pastebėtą padidėjusią šlapimo pūslės vėžio riziką. Ši rizika didėja, ilgėjant gydymo trukmei bei didėjant kumuliacinei vaisto dozei. Todėl, prieš pradedant gydymą pioglitazonu, svarbu įvertinti šlapimo pūslės vėžio rizikos veiksnius. Paskyrus vaistą, periodiškai tirti dėl hematurijos.

KEPENŲ NEPAKANKAMUMO RIZIKA
FDA rekomenduoja neskirti šios grupės vaistų pacientams su žinoma kepenų patologija ar ženkliai padidėjusiais kepenų fermentais (ALT daugiau nei 2.5 karto virš normos) bei įvertinti gydymo naudą pacientui net esant neženkliam kepenų fermentų padidėjimui. Kepenų fermentai turi būti tiriami prieš pradedant ir periodiškai tikrinami tęsiant gydymą TZD preparatais, taip pat, atsiradus kepenų disfunkcijos klinikiniams simptomams – pykinimui, vėmimui, pilvo skausmui, ryškiam nuovargiui, anoreksijai, patamsėjus šlapimui. Išryškėjus geltai, vaisto vartojimas turi būti nedelsiant nutrauktas.

PADIDĖJUSI PERIFERINIŲ KAULŲ LŪŽIŲ RIZIKA
Aktyvuodami PPAR, TZD keičia kaulų metabolizmą, didina kaulų čiulpų adipogenezę, osteoblastogenezės sąskaita,taip mažindami kaulų mineralinį tankį. Kaulų lūžių rizika padidėja moterims (tiek premenopauzės, tiek postmenopauzės laikotarpiu), bet ne vyrams.
Vaistų tarpusavio sąveika – TZD metabolizuojami kepenyse citochromo P450, todėl šio fermento induktoriai ar inhibitoriai gali padidinti ar sumažinti šio vaisto veikimą.

SPECIALIOS PACIENTŲ GRUPĖS

SENYVI PACIENTAI
Vaistą skirti atsargiai dėl hipoglikemijos rizikos derinant su kitu priešdiabetiniu gydymu (SK, insulinu), stebėti kepenų funkciją, įvertinti šlapimo pūslės, širdies nepakankamumo, kaulų lūžių (moterims) riziką.

VAIKAI IR PAAUGLIAI
Turimų saugumo ir veiksmingumo duomenų vaikų populiacijoje nepakanka, todėl vaikams skirti TZD nerekomenduojama.

NĖŠČIOS IR ŽINDANČIOS MOTERYS
TZD (kaip ir kitų priešdiabetinių medikamentų) vartojimas nėštumo ar žindymo metu nerekomenduojamas. Jei pacientė planuoja pastoti ar laukiasi medikamentinį CD gydymą rekomenduojama pakeisti į insulinoterapiją.

DAŽNIAUSIAS NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS

- Edema
- Nuovargis

- Infekciniai susirgimai: viršutinių vėpavimo takų infekcijos, bronchitas, sinusitas.
- Kvėpavimo sistemos sutrikimai: dusulys.
- Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai: anemija.
- Metabolizmo ir mitybos sutrikimai: hipoglikemija vartojant su SK, insulinu, svorio didėjimas.
- Kardiovaskulinės sistemos sutrikimai:
širdies nepakankamumas, dažniausiai pasireikšiantis vartojant SK su insulinu.
- Onkologiniai susirgimai: šlapimo pūslės vėžys.
- Virškinamojo trakto reiškiniai: pilvo pūtimas.
- Raumenų, jungiamojo audinio reiškiniai: kaulų lūžiai, artralgija, nugaros skausmas
- Inkstų, šlapimo takų sutrikimai: hematurija, gliukozurija, proteinurija
- Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai: kepenų funkcijos sutrikimas