GLP-1 KLINIKINĖ INFORMACIJA

TERAPINĖS INDIKACIJOS

GLP-1 agonistai skiriami 2 tipo cukriniu diabetu sergančių suaugusių žmonių gydymui derinyje su metforminu, kuomet gydant maksimaliai toleruojama metformino doze bei tinkama dieta ir fiziniu aktyvumu, neįmanoma palaikyti reikiamos gliukozės koncentracijos kraujyje. Jeigu metforminas netoleruojamas ar kontraindikuotinas, galima skirti GLP-1 agonistų monoterapiją arba kartu su kitais geriamaisiais preparatais nuo cukrinio diabeto, išskyrus DPP-4 inhibitorius, ar su insulinu.

Lietuvoje 2 tipo cukriniu diabetu sergančių suaugusių žmonių gydymui GLP-1 agonistai gali būti skiriami kaip trečios eilės vaistas derinyje su metforminu ir sufonilkarbamidais arba kaip antros eilės vaistas skiriant su sulfonilkarbamidais, jeigu metforminas netoleruojamas ar kontraindikuotinas. Lietuvoje šiuo metu gydymas GLP-1 agonistais yra kompensuojamas pagal nustatytą tvarką.
LR SAM Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarka.

DOZAVIMAS IR VARTOJIMO BŪDAS

Eksenatidas parduodamas kaip 5 µg ir 10 µg injekcinis tirpalas užpildytuose švirkštuose.
Eksenatidas PV parduodamas kaip 2 mg injekcinis flakonas su švirkštu.
Liraglutidas parduodamas kaip 6 mg/ml injekcinis tirpalas užpildytuose švirkštuose.
Lixisenatidas parduodamas kaip 10 µg ir 20 µg injekcinis tirpalas užpildytuose švirkštuose.
 
GLP-1 agonistai švirkščiami po šlaunies, pilvo ar žasto oda. Į veną ar raumenis leisti nerekomenduojama.
Eksenatidą rekomenduojama švirkšti 60 minučių laikotarpiu (bet kuriuo metu) prieš pusryčius ir vakarienę (arba prieš du pagrindinius valgymus, tarp kurių daroma maždaug 6 valandų arba ilgesnė pertrauka). Po valgio eksenatido leisti negalima. Gydymą rekomenduojama pradėti nuo 5 µg 2 k./d., po 1 mėn., jei vaistas gerai toleruojamas dozę padidinti iki 10 µg 2k./d.  Didesnė nei 10 µg 2 k./d. dozė nerekomenduojama. 
Eksenatidas PV švirkščiamas vieną kartą per savaitę, kiekvieną savaitę tą pačią dieną, bet kuriuo paros metu, neriklausomai nuo valgio. Gydymas pradedamas nuo maksimalios - 2 mg 1 k./sav. dozės, gydymo eigoje vaisto dozė nekoreguojama.
Liraglutidas švirkščiamas vieną kartą per dieną tuo pačiu paros metu, nepriklausomai nuo valgio. Pradinė rekomenduojama Liraglutido dozė - 0,6 mg per parą, kas savaitę dozę galima didinti - iki 1,2 mg, vėliau – maksimalios 1,8 mg dozės.
Lixisenatidas leidžiamas valandos bėgyje iki valgio 1 kartą per parą. Pradedama nuo 10 µg dozės, po 14 dienų didinama iki 20 µg.
 
Papildomai paskyrus GLP-1 agonistą prie gydymo metforminu ar TZD, vaistų dozės koreguoti nereikia, tačiau jei pacientas gydomas SK ar insulinu, pastarųjų dozę gali tekti sumažinti dėl hipoglikemijos rizikos.

KONTRAINDIKACIJOS

  • Padidėjęs jautrumas aktyviajai ar pagalbinei medžiagai.
  • Nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas.
  • Diabetinė ketoacidozė, diabetinė prekoma, diabetinė koma.
  • Sunkus inkstų ar kepenų nepakankamumas.
  • Nėštumo, žindymo laikotarpis.

ATSARGUMO PRIEMONĖS

Inkstų nepakankamumas
Dozė koreguojama pagal kreatinino klirensą:
kreatinino klirensas >50 ml/min – GLP-1 agonistų dozės koreguoti nereikia;
kreatinino klirensas 30-50 ml/min – Eksenatido dozę nuo 5 µg iki 10 µg didinti pamažu; Eksenatido PV skirti nerekomenduojama.Liraglutido nerekomenduojama skirti, kreatinino klirensui esant <59ml/min.
kreatinino klirensas <30ml/min – GLP-1 agonistų skirti negalima
Yra aprašyti grįžtami inkstų funkcijos pablogėjimo atvejai (padidėjęs serumo kreatininas, pablogėjusi lėtinio inkstų nepakankamumo eiga ar ūminis nepakankamumas), dažniausiai susiję su dehidratacija – vėmimu, viduriavimu, t.t. vaistų vartojimu (angiotenzino konvertazės inhibitorių, angiotenzino II agonistų, diuretikų, nesteroidinių priešuždegiminių vaistų).
Esant kepenų funkcijos sutrikimui eksenatido ir eksenatido PV dozės koreguoti nereikia. Liraglutidas nerekomenduojamas, esant bet kokio sunkumo kepenų pažeidimui.

Sunki virškinamojo trakto (VT) liga
Studijų, vertinančių GLP-1 agonistų poveikį pacientams su sunkia VT liga (taip pat gastropareze), nėra, tačiau dėl dažno pašalinio poveikio į VT, GLP-1 agonistai šiuo atveju nerekomenduojami.

Ūmus pankreatitas
Vartojant GLP-1 agonistus, kaip ir DPP-4 inhibitorius, galimai padidėja ūminio pankreatito rizika, nors tyrimų duomenys nėra vieningi. Prieš paskiriantGLP-1 agonistus svarbu perspėti pacientą dėl galimos pankreatito rizikos, paaiškinti simptomus. Įtarus pankreatitą, GLP-1 agonistus ir kitus priešdiabetinius vaistus reikia skubiai nutraukti. Pacientams, persirgusiems pankreatitu, GLP-1 agonistai neskiriami.

Sąveika su kitais vaistais
Kadangi eksenatidas lėtina skrandžio evakuaciją, gali sutrikti kitų kartu vartojamų vaistų absorbcija. Tai ypač svarbu vartojant vaistus, padengtus skrandžio sultims atspariu apvalkalu (protonų siurblio inhibitorius) arba tokius, kurių veikimui svarbi slenkstinė koncentracija (antibiotikai, kontraceptikai). Tuomet, šie vaistai turi būti išgeriami pirmuoju atveju -1 val. iki arba 4 val. po eksenatido injekcijos, antruoju - 1 val. iki eksenatido injekcijos. Jei vaistai turi būti vartojami su maistu, geriausia tabletę išgerti kito valgymo, kuomet eksenatidas neleidžiamas, metu.
Eksenatidas PV mažiau įtakoja skrandžio išsituštinimo sulėtėjimą, o poveikis kitų vaistų absorbcijai yra kliniškai nereikšmingas, todėl vaistinių preparatų, kurie jautrūs skrandžio išsituštinimo sulėtėjimui, dozės keisti nereikia.

SPECIALIOS PACIENTŲ GRUPĖS

Senyvi pacientai: skirti atsargiai dėl hipoglikemijos rizikos derinant su kitu priešdiabetiniu gydymu (SK, insulinu), atsargiau didinti dozę , stebėti kepenų funkciją. Nėra duomenų apie GLP-1 agonistų vartojimą asmenims virš 75 m.

Vaikai ir paaugliai: turimų saugumo ir veiksmingumo duomenų vaikų populiacijoje nepakanka, todėl vaikams skirti GLP-1 agonistų nerekomenduojama.

Nėščios ir žindančios moterys: GLP-1 agonistų (kaip ir kitų priešdiabetinių medikamentų) vartojimas nėštumo ar žindymo metu nerekomenduojamas. Jei pacientė planuoja pastoti ar laukiasi medikamentinį CD gydymą rekomenduojama pakeisti į insulinoterapiją.

DAŽNIAUSIAS NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS

VIRŠKINAMOJO TRAKTO SUTRIKIMAI
Pasireiškia 40-50% pacientų. Dažniausiai vargina pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kurie dažniausiai mažėja ilgiau vartojant vaistą. Siekiant išvengti/sumažinti šių sutrikimų dažnį, vaisto dozė didinama pamažu (žr.vaisto dozavimas). Taip pat vaistas nerekomenduojamas pacientams su sunkia virškinamojo trakto liga, gastropareze.

ŪMINIS PANKREATITAS
(žr.atsargumo priemonės).

INKSTŲ NEPAKANKAMUMAS