B. HIPERTENZIJA

SANTRAUKA
  • Arterinė hipertenzija yra dažnesnė sergantiesiems tiek 1, tiek ir 2 tipo cukriniu diabetu (CD) palyginti su bendra populiacija.
  • Visiems, sergantiesiems CD, rekomenduojama matuoti kraujospūdį kiekvieno vizito metu, o 2 kartus iš eilės nustačius kraujospūdžio padidėjimą, patvirtinti arterinės hipertenzijos diagnozę.
  • Arterinės hipertenzijos gydymas yra kompleksinis: rekomenduojamos nemedikamentinės priemonės (gyvensenos korekcija), kraujospūdį  mažinantys vaistai ir jų deriniai.
  • Pirmo pasirinkimo vaistai turėtų būti angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai  ir angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB). Jei šių vaistų skirti dėl tam tikrų priežasčių negalima, reikėtų rinktis bet kuriuos vaistus iš kitų antihipertenzinių vaistų grupių. Nepasiekus tikslinio arterinio kraujo spaudimo (AKS) pasirinkto vaisto monoterapija, skirtini vaistų deriniai.
  • Antihipertenzinio gydymo efektyvumas turi būti vertinamas po 2-4 savaičių. Pasiekus norimą efektą, rekomenduojama stebėti pacientą kas 3-6 mėn.  Bent kartą per du metus būtina įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.

Arterinė hipertenzija (AH) yra labai dažnai diagnozuojama pacientams, sergantiems tiek 1, tiek 2 tipo cukriniu diabetu (CD).  Šios kardiovaskulinės patologijos išsivystymui didelės reikšmės turi genetinė predispozicija, gausus valgomosios druskos vartojimas, nutukimas, ankstyvas arterijų sienelės sustandėjimas ir endotelio disfunkcija. CD sergantys pacientai ne tik dažniau serga AH lyginant su bendra populiacija, bet jiems nustatoma ir kur kas didesnė mirties nuo kardiovaskulinės sistemos ligų rizika. Dėl šios priežasties visus sergančiuosius CD būtina ištirti dėl galimų kardiovaskulinės sistemos ligų, įvertinti esamus rizikos veiksnius, laiku skirti adekvatų gydymą.

CD sergantiems pacientams rekomenduotina: AH gydymo tikslai:
  • sergant CD visie mmHg, tačiau labai rekomenduotina gydymą pradėti, jei sistolinis AKS ≥ 140 mmHg (jaunesniems pacientams ≥ 130 mmHg).
  • Pacientams, kuriems yra diagnozuotas CD, siektinas sistolinis kraujospūdis turėtų būti < 140 mmHg, diastolinis - < 90 mmHg. Griežtesni tikslai (sistolinis AKD < 130 mmHg, diastolinis < 80 mmHg) rekomenduojami jaunesniems pacientams, bei tiems, kuriems nėra kontraindikacijų skirti intensyvų kompleksinį antihipertenzinį gydymą.
  • Nėščiosioms, sergančioms CD, rekomenduojama palaikyti AKS 110-129/65-79 mmHg ribose.
AH gydymo taktika:
  • Visais atvejais, kuomet AKS yra > 120/80 mmHg, rekomenduojama koreguoti gyvenseną – riboti valgomosios druskos ir riebalų kiekį maiste, didinti fizinį aktyvumą, mažinti kūno svorį, atsisakyti žalingų įpročių. Minėtų rekomendacijų turėtų būti laikomasi ir tuomet, kai pradedamas medikamentinis AH gydymas.
  • Medikamentinis gydymas:
    • Pirmo pasirinkimo vaistai – angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKF inhibitoriai) arba angiotenzino receptoriaus blokatoriai (ARB).
    • Jei gydymas vienu antihipertenziniu vaistu neduoda pakankamo terapinio efekto, skiriami vaistų deriniai.
    • Nerekomenduojama skirti AKF inhibitorių kartu su ARB, tai pat šių grupių vaistai kontraindikuotini nėščiosioms.
    • Rekomenduojami vaistai ir jų deriniai:
    • Tiazidiniai diuretikai su AKF inhibitoriais ar ARB
    • Kalcio kanalų blokatoriai su AKF inhibitoriais ar ARB
    • β-adrenoblokatoriai skirtini esant širdies nepakankamumui ir koronarinei širdies ligai. Reikėtų rinktis tokius, kurie priklauso kraujagysles plečiančių ir centrinį pulsinį spaudimą mažinančių vaistų grupei  - nebivololį, celiprololį, karvedilolį.
    • centrinio poveikio antihipertenziniai vaistai (imidazolino I receptorių agonistai) ir α-receptorių blokatoriai taip pat efektyviai mažina AKS; jie dažniausiai skiriami deriniuose su kitais vaistais.
    • skiriant bet kurios grupės antihipertenzinius vaistus, būtina įvertinti galimus jų pašalinius reiškinius
    • Rekomenduojama skirti AKS mažinantį vaistą prieš miegą
    • Skiriant gydymą reikėtų atsižvelgti į gretutines ligas
Pradėjus gydymą antihipertenziniais vaistais, būtina vertinti gydymo efektą ir galimus šalutinius reiškinius kas 2-4 savaites. Gydymo efektas gali pasireikšti ir po 2 mėn. Pasiekus norimą efektą, rekomenduojama stebėti pacientą kas 3-6 mėn.Bent kartą per du metus būtina įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.

REKOMENDACIJOS
  • Gydymo tikslas – palaikyti AKS < 140/90 mmHg visiems sergantiesiems CD.  Jei pacientas yra jaunesnio amžiaus ir nėra kompleksinio intensyvaus antihipertenzinio gydymo skyrimo kontraindikacijų, tikslinis kraujospūdis yra < 130/80 mmHg. Nėščiosioms, sergančioms CD, rekomenduojama palaikyti AKS 110-129/65-79 mmHg ribose.
  • Visiems pacientams būtina eksliuduoti antrinės hipertenzijos priežastis, įvertinti kardiovaskulinės sistemos ligų rizikos veiksnius.
  • Jei AKS >120/80 mmHg, rekomenduojama gyvensenos korekcija (riboti valgomosios druskos ir riebalų kiekį maiste, didinti fizinį aktyvumą, mažinti kūno svorį, atsisakyti žalingų įpročių). Jei AKS >140/90 mmHg (ar 130/80 mmHg tam tikroms pacientų grupėms), greta gyvensenos korekcijos skiriamas medikamentinis gydymas.
  • Pirmo pasirinkimo vaistai yra angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai ir angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB). Jei pacientas jų netoleruoja, skirtini bet kurie kiti antihipertenziniai vaistai.
  • Nepasiekus tikslinio AKS vienu antihipertenziniu vaistu, skirtini kelių vaistų deriniai.

CD - cukrinis diabetas; AKF - angiotenziną konvertuojantis fermentas; ARB - angiotenzino receptorių blokatorius; AKS - arterinis kraujo spaudimas; AH - arterinė hipertenzija; OTP - organų taikinių pažeidimas